TOP5: Įdomiausios greito maisto vietos Vilniuje

May 3, 2017

Apžvalga rengta kartu su šauniu kolega Gintaru Gimžausku

Daugiau nuotraukų Delfi Maistas.

 

Jeigu reikėtų išrinkti pastarųjų dviejų dešimtmečių labiausiai erzinantį ir didžiausią stresą keliantį žodį, didelė tikimybė, kad laureatu taptų trumpas, bet daug apie mūsų laikmetį pasakantis – „greitas“ arba „greitai“. Šiuolaikiniam žmogui, ypač tam, kuris verda nepaliaujamai kunkuliuojančiame didmiesčio katile, tokie dalykai kaip greitas pokalbis, greitasis skaitymas, greitas pasimatymas, greitas seksas ar greitas maistas tapo neatsiejamu kasdienybės fonu.

Ilgą laiką greitis vargiai siejosi su kokybe. Ypač tokioje subtilioje srityje kaip maistas ir jo gamyba. Dabar sunku patikėti, bet visi greito maisto vietų lankytojai ir savininkai turėjo tą patį tikslą – kuo greičiau į kliento skrandį įdėti kažkokio valgio. Kokio? Na, į tai anuomet nelabai kas ir gilinosi.

Laimei, auganti pasiūla ir didėjanti įvairovė išmokė žmones būti išrankesnius, vertinti ne tik galutinį rezultatą (prikimšti pilvą), bet ir procesą (mėgautis maistu), o dalis vartotojų apskritai pradėjo dažniau galvoti apie savo sveikatą, todėl ėmė atidžiau stebėti, ką valgo. Žinoma, tokį pokytį lėmė daugiau aplinkybių, tačiau svarbiausia yra tai, kad atsirado nauja maisto kategorija – kokybiškas greitas maistas.

Tokių vietų Vilniuje yra tikrai nemažai, bet vadovaudamiesi subjektyviais asmeniniais ir savo aplinkos vertinimais ir netraukdami didelių greito maisto tinklų, iš ilgo sąrašo išrinkome 5 įdomiausias greito maisto vietas, kuriose spartumas yra, kažkokiu būdu, suderinamas su kokybe. Kiekviena vieta unikali ir savotiška, todėl jų nereitingavome, tiesiog pateikiame jas abėcėlės tvarka.

 

„Beigelistai“ (Literatų g. 7)

Vieta, kur kiekvienas hipsteris jausis kaip namie. Ant palangės stovinti antikvarinė spausdinimo mašinėlė, daugybė knygų, servetėlės metalinėse skardinėse, į kokias vaikai anksčiau dėdavo sliekus, prieš eidami į žvejybą. Aišku, pritaikius kažkokią stulbinamą derinimo formulę, visi šie ir daugelis kitų padrikų daiktų susilieja į stebėtinai jaukią ir atsipalaiduoti kviečiančią erdvę. O kai atsipalaiduoji, galima ir pavalgyti.

„Beigelistai“ siūlo 14 beigelių variantų. Pradedant nuo 0,75 ct kainuojančio beigelio be priedų ir baigiant beigeliu su plėšyta jautiena, kuri dar būna pagardinama šviežiais agurkais bei majonezo-garstyčių padažu.

Ruošiantis šiai apžvalgai, apsilankymo metu buvo pasirinktas klasikinis beigelis (3,9 EUR) su lašiša, kreminiu sūriu, kaparėliais ir svogūnais. Jo, žinoma, alkanesniam žmogui nepakaktų, tektų pirkti du, bet norint nesunkiai užkąsti ir pratempti iki vakarienės (nes tikrieji pietūs buvo pražiopsoti), vienas beigelis – pats tas.

Žinant, kad pirmą kartą beigelis kaip patiekalas paminėtas dar 1610 m., Krokuvoje gyvenusių Lenkijos žydų rengtuose dokumentuose, galima neabejoti – per kelis šimtus metų buvo, matyt, išbandyti visi variantai ir liko tik geriausi deriniai. Iš esmės galutinis rezultatas ir skonis priklauso nuo dviejų dalykų: 1) ar tinkama beigelio konsistencija, ar jis pakankamai tąsus; 2) ar naudojami švieži priedai ir ar jie paskirstomi tinkamomis proporcijomis.

Apsilankymo metu gautas beigelis atitiko abu minėtus kriterijus. Tą puikiai žino pas „Beigelistus“ apsilankantys dažniau. Kada buvo sprendžiama, ar tikrai užsisakyti klasikinį beigelį, penkiasdešimtmetį perkopęs vyriškis atėjo ir greit įsigijo kelis beigelius be priedų išsinešti. Kol juos jam pakavo, jis dar spėjo mūsų pusėn tarstelt: „Kol išsirinksit, neliks“.

Norintieji kiek kitokio pojūčio ir emocijų, gali „Beigelistus“ aplankyti „Halės“ turguje. Ten beigelių kokybė ta pati, bet aplinka smarkiai skiriasi. Gal dėl to skoniai būna ryškesni, o įspūdžiai gilesni.

 

„Eat More Chicken“ (Kalvarijų g. 88, Sostinės turgus)

Vieta, skirta vištienos mylėtojams. „Eat More Chicken“ gali gauti vištienos sparnelių, vištienos burgerių, čili troškinio ar salotų su vištiena. Kaip ir nurodoma jų pavadinime – valgyk daugiau vištienos, nes čia viskas su vištiena.

„Eat More Chicken“ meniu nėra ilgas, gali arba tiesiog užsisakyti kažkurį patiekalą atskirai (bulvytės 1 EUR, troškinys 3,99 EUR, salotos 4,59 EUR, burgeris ar sparneliai 4,99 EUR) arba rinktis Combo variantą ir gauti sparnelių/burgerį/sriubos su bulvytėmis, pelėsinio sūrio/česnakiniu ar pomidorų padažu ir gėrimu (4,99 EUR su troškiniu ir 5,99 EUR su burgeriu ar sparneliais).

Šiai apžvalgai dviese išbandėme saldžiarūgščius „Wings Lee“ vištienos sparnelius su bulvytėmis, česnakiniu padažu, „Ginger Ale“ gėrimu. Porcija tikrai didelė ir ja nesibaiminant galima pasidalinti su išalkusiu draugu, užtenka abiems.

Kitaip nei kitos greito maisto vietos, ši išsiskiria  moderniu sprendimu, kuris leidžia maistą užsisakyti ir jo gamybos procesą sekti išmaniajam telefonui skirtoje programėlėje. Ji, beje, vilioja dar ir taškų kaupimo galimybe – užsisakai, kaupi taškus ir vėliau iškeiti juos į maistą.

Viskas būtų šaunu, tačiau kartais koją kiša sparčiai augantis populiarumas. „Eat More Chicken“ turi neužmigti ant laurų ir atsižvelgti į nemažai neigiamų komentarų susilaukiantį užsakymų vėlavimą, kuris atbaido tiek ilgalaikius, tiek ir naujus klientus. Išspręskite tai ir jūs – Vilniaus greito maisto iš vištienos valdovai.

 

„Gimme“ (J. Jasinskio g. 16A)

Tai greitiems pietums tinkanti vieta, įsikūrusi biurų komplekse prie Neries (nors anksčiau buvo bandymų dirbti ir Senamiestyje). „Gimme“ sumuštinių baras save pristato mįslinga užuomina apie grafo Sandwich IV ir sumuštinio atsiradimo legendą. Tiesa, tuo šis rinkodaros sprendimas ir baigiasi, nes toliau jokia legenda nėra plėtojama.

Bare galima užsisakyti sumuštinių su kalakutiena, vištiena, saliamiu, varške, daržovėmis ir kt., kurių kainos prasideda nuo 3,1 EUR.  Pietų metu nuo 11.30 iki 13.30 val. taip pat galima užsisakyti specialų pasiūlymą. Tądien tai buvo vištienos sumuštinis su sriuba arba su bulvytėmis, o skaičiuojantys kalorijas galėjo imti salotas su sriuba. Abu rinkiniai kainavo po 4,2 EUR.

Užsukus į barą po 13 val., lankytojų jau beveik nebuvo ir užsakymas buvo priimtas iškart.

Šiai apžvalgai paruošti buvo pasirinktas dienos sumuštinio su vištiena ir bulvytėmis variantas. Jo sulaukėme per 10 min. ir išsinešėme ragauti į biurą.

Maistą išsinešti planavome iš anksto, bet baro aplinka tik paskatino tą padaryti, nes likti ir pietauti ten, kur nenuvalyti staliukai nesinorėjo. Jeigu „Gimme“ nori sulaukti daugiau klientų, jie tiesiog privalo daugiau dėmesio skirti savo patalpų priežiūrai. Na, ir būtų gerai, kad sumuštinių gaminimo zonoje nesimėtytų personalo dokumentai ir nešiojamasis kompiuteris.

Vis dėlto jeigu baro aplinka nesužavėjo, tai visiškai priešingas jausmas apėmė paragavus jų maisto. Bulvytės buvo puikiai iškeptos (neperkeptos, neplaukė riebaluose), sumuštinio duona minkšta, ingredientai ir padažas suderinti. Bendras įvertinimas pavalgius – pasirodo, toks paprastas patiekalas kaip sumuštinis irgi gali būti gardus ir kartais paįvairinti mūsų dienos pietų racioną. Ypač jei laiko ne marios.

 

 

„No Forks“ (Vokiečių g. 9)

Meksikiečių virtuvę mėgstantys vilniečiai ir sostinės svečiai turėtų suklusti – rekomenduojame išbandyti greito maisto restoraną „No Forks“. Tik nesijaudinkite, ten leidžiama valgyti ir su įrankiais!

Atvykus pietauti į „No Forks“ apie 13 val., pamatėme, kad jų erdvė (dydžiu panaši į žemiau minimą „Zatar“ ) buvo beveik užpildyta pietaujančiųjų. Didžioji dalis lankytojų buvo užsieniečiai.

Specialaus pietų pasiūlymo ši vieta neturi, tad apžvalgai parengti užsisakėme pagrindinio meniu patiekalus: nachos su gvakamole (2 EUR), nuogą buritą ir tacos (kiekvienas po 4,95 EUR), kurių laukti reikėjo apie 10 min.

„No Forks“ yra įdomiai sutvarkę maisto užsakymo procesą. Jis suteikia galimybę kiekvienam lankytojui pačiam susikurti patiekalą. Tereikia įjungti fantaziją ir pabandyti įsivaizduoti skonius, įsiklausyti į tai, ką sako organizmas, ir kokio ingrediento jis tuo metu labiausiai geidžia.

Spalvingas „No Forks“ meksikiečių maistas tikrai nepaliks abejingų. Mūsų gauta nuoga burita (mėsa ir kiti pasirinkti ingredientai  be buritos, sudėti į lėkštę) ir tacos buvo profesionaliai paruoštos skonių įvairovės, malonaus pikantiškumo ir džiuginančios dermės bombos. Pupelės, salotos, mėsytė, ryžiai ir padažas buvo juntami kiekvienas atskirai, bet tuo pačiu sudarė vientisą skonio harmoniją.

Kalbant apie ingredientus, „No Forks“ šeimininkai giriasi, jog jų virtuvėje nėra šaldiklio ar konservų atidarytuvo – patiekalų gamybai naudojami tik švieži ingredientai. Nematėme, netikrinome, bet receptoriai ragina neabejoti tuo.

Na, ir dar vienas geras žodis apie „No Forks“ – jie puikiai save pateikia socialiniuose tinkluose. Jų „Facebook“ paskyroje turinys labai spalvingas, jaunatviškas ir nuolatos atnaujinamas. Kartais užtenka netyčia pamatytų jų įkeltą dar vieną išradingą buritos nuotrauką ir jau nori vėl užsukti pas juos į svečius.

 

„Zatar“ (Vokiečių g. 9)

Ką jums reikia žinoti apie šią vietą? Svarbiausia, prisiminti, kad tai yra pirmasis Vilniuje falafelių bistro. Taip pat būtų naudinga įsidėmėti, jog ten patiekiami tik vegetariški ir veganiški patiekalai, kurie, beje, yra įspūdingo sotumo ir skanumo. Na, gerai, ne visi. Bet pagrindiniai jų patiekalai – išties verčia apsvarstyti galimybę tapti vegetaru, ypatingai atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį.

Kaip ir kitos šiame sąraše pristatomos vietos, „Zatar“ pasižymi gana skoningu interjeru, kuriam akivaizdžią įtaką darė pastarųjų penkerių metų dizaino mados. Tiesa, jos Vakaruose jau suka kiek kitur, nes buvo per daug ir per dažnai naudojamos. Visgi Lietuvoje, kur ilgą laiką tebuvo tik du tipai maitinimo įstaigų – karčema arba restoranas su baltomis staltiesėmis, taip apipavidalinti bistro vis dar džiugina.

Apsilankymo metu „Zatar“ buvo apstu klientų, bet užsakymo ruošimas neužtruko. Nors ten galima gauti ir kitokių patiekalų, pavyzdžiui, salotų ar sriubos, tačiau tikslas buvo iš avinžirnių gaminami falafeliai. Šio patiekalo šaknys, manoma, yra senovės Egiptas, o vėliau falafeliai išplito arabų šalyse ir štai, jais galime džiaugtis ir Lietuvoje.

Per maždaug 10 min. po užsakymo priėmimo, rankose atsidūrė lėkštė su originalia pita (4,35 EUR). Jame gausu įvairių daržovių, šiek tiek pagrūstos falafelių masės, humuso ir pageidauto pomidorinio padažo. Skonio dermė maloni, bet valgant šauna mintis, kad kitą kartą reiktų rinktis aštrų baklažanų padažą – su juo turėtų būti dar skaniau.

Kaip ir pritinka šiuolaikiniame pasaulyje, apsilankymas „Zatar“ truko labai neilgai. Darbai, reikalai ir laikas spaudė, todėl teko vėl suktis greitai. Laimei falafeliai ir prie jų priderinti priedai yra tas derinys, kuris leis visą patiekalą sulapnoti vos per kelias minutes, vėliau (tai labai svarbu) nebus juntamas apsunkimas ir pilvas netrauks prie žemės. Vis dėlto, jei aplinkybės leidžia – falafelius geriau  valgyti lėtai ir pasimėgauti, nes tikrai yra kuo.

 

 

 

 

Tags:

Share on Facebook
Please reload