Interviu su Mindaugu: jauno kulinaro kelias iki Michelin žvaigždutėmis įvertinto restorano

May 12, 2017

 

Labas!

Tęsiu interviu ciklą su labai maloniais, maisto pasaulyje aktyviai veikiančiais žmonėmis ir šiandieną pristatau interviu su jaunu kulinaru Mindaugu iš Kauno, kuris, vedamas savo tikslų, šiuo metu dirba viename iš geriausių ir 2 „Michelin guide“ žvaigždutėmis įvertintame restorane Vienoje. 😊

 

Papasakok apie save plačiau

Esu Mindaugas - jaunas kulinaras, kuris labai myli maistą ir puoselėja valgymo kultūrą.

Virtuvėje dirbu 6 metus, per tą laiką yra tekę dirbti su skirtingais ir įdomiais projektais, kaupiau žinias, bet mokytis dar tikrai yra ko.

Visas mano kulinarijos kelias prasidėjo visai netikėtai ir neplanuotai. Tiek vaikystėje, tiek paauglystėje labai mėgdavau gaminti, visada norėdavau stebinti savo artimuosius ar draugus, tad pastarieji, įvertindami mano pastangas, motyvavo pradėti dirbti virtuvėje.  

 

Kaip ir daugelis jaunų žmonių vasaros atostogų metu norėjau užsidirbti, tad įsidarbinau į pirmąją savo kavinę Kaune. Tuo metu buvau visiškai „žalias“, neturėjau jokio supratimo apie operatyvų darbą virtuvėje ir mane po mėnesio atleido. Šis įvykis man padėjo apsispręsti, kad noriu likti dirbti šioje srityje ir kad man reikia mokytis. Būtent dėl to įgijau virėjo išsilavinimą ir nuo tada viskas įsisuko lyg karuselė.. Praktinės užduotys virtuvės klasėje, praktika geriausiame miesto viešbutyje pas vieną garsių Lietuvos šefų Tomą Rimydį (kuriam esu labai dėkingas), kulinariniai seminarai - mane visa tai taip sužavėjo, kad kelio atgal jau nebebuvo – virtuvė man tapo antrais namais.

 

Šiuo metu gyvenu ir dirbu Vienoje, viename iš geriausių ir 2 „Michelin guide“ žvaigždutėmis įvertintame restorane. Darbas tokio aukšto lygio restoranuose yra sunkus tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Darbas trunka po 14-16 valandų per dieną ir kartais taip dirbi po 6 dienas per savaitę, o patiriamą įtampą ar stresą net sunku nupasakoti... Jeigu kada nors bus įdomu, parengsime atskirą straipsnį apie tikrąjį Michelin veidą (šypsosi😊).

 

Kokius etapus, kelius turėjai praeiti, iki kada atsidūrei, kur esi dabar? Ir kodėl esi išvykęs, o nepasilikai Lietuvoje?

Etapai, per kuriuos ėjau ir vis dar einu, kuriuos turėjau įveikti ir tie, kurie manęs vis dar laukia ne visuomet yra lengvi ar malonūs. Esu praėjęs prasčiausius darbus virtuvėje ir dabar, atėjus į naują vietą, dar tenka įrodyti, ką galiu ir sugebu. Būna tiek labai šilto, tiek labai šalto dušo ir tai reikalauja daug kantrybės bei psichologinės stiprybės.

Austrijoje kita kultūra, kitoks žmonių mąstymas, taip pat kitokie poreikiai, kita darbo tvarka bei filosofija, bet kartu ir labai didelė konkurencija tarp virėjų. Nors mano vietoje tikrai norėtų atsidurti ne vienas jaunas virėjas, bet man dabartinė mano darbo vieta – laikina stotelė, naujas išbandymų etapas link savo užsibrėžto tikslo.

 

Ar pameni, koks buvo didžiausias tavo atradimas?

Pamenu vieną istoriją, kada netyčia įvyko mano didžiausias atradimas – pasiflorų ir česnakų kombinacija. Restorane buvo tikras chaosas ir virtuvėje tuo metu įvyko tai, kas yra griežtai draudžiama - perpjovęs pasifloro vaisių, nenuploviau peilio ir skubiai pradėjau pjaustyti česnako skiltelę. Nežinau kodėl, bet ant peilio susikaupusias česnako ir pasiflorų sultis nutariau paragauti ir tuomet mane užplūdo tas jausmas – sąmyšis galvoje ir idėjų banga, kuri buvo įamžinta mano auksinėje užrašų knygutėje. Skonis tikrai buvo puikus!

 

Kas, tavo nuomone, gali padėti tapti geru virtuvės šefu?

Sunku net atsakyti, kada savikritiškai savęs net geru virėju nedrįsčiau pavadinti. Bet man asmeniškai labai padėjo patirtis, kurią įgijau, dirbdamas įvairiuose restoranuose ar kavinėse. Yra manančių, kad didelė darbo vietų kaita nėra gerai ir kad reikėtų kaupti patirtį, tobulėti vienoje vietoje, bet iš kiekvienos vietos virtuvės tu gali pasisemti tiek daug naujų dalykų! Gavęs tam tikrą užduotį, pradedi prisiminti kaip buvo, kaip vyko vienoje ar kitoje vietoje, pradedi kurti strategijas, kaip tą darbą atlikti ir pan., nes jau turi panašios patirties.

Žinoma, visuomet reikia neatitolti nuo tendencijų ir nebijoti bandyti, žaisti bei eksperimentuoti. Šiais laikais dviračio neišrasi, bet niekas nedraudžia tą dviratį perrinkti savaip.

 

Kaip atrodo tavo pietų pertrauka? Ar dažniau valgai namuose, ar turi savo mėgstamą vietą pietums/išbandai skirtingas vietas?

Dirbant virtuvėje, dažniausiai tokių kaip pietų pertraukų nebūna, nes tam neturi pakankamai laiko ir dar gamybos metu nori ar nenori, bet tenka visko paraganauti ir paskanauti. Dirbant virtuvėje, alkanas niekada nebūsi.

O turint laisvą dieną, aš labai mėgstu gaminti namuose ir įgyvendinti idėjas iš savo užrašų knygutės.

Žinoma, apsilankau ir man jau žinomuose ar naujuose restoranuose ar kavinėse, bet labai kruopščiai atsirenku, kur eiti. Kadangi pats dirbu šioje srityje, puikiai matau restoranų klaidas, perdėtą puikybę ir kitokius neigiamus aspektus.

 

Kokie tavo ateities planai?

Rašau verslo planą bei dėlioju mintis apie nuosavą restoraną Vienoje, tad laisvu metu koncentruojuosi būtent į tai. Tai tikrai sunkus ir ilgas darbas, tad nors dar restoranas galvoje, bet mano virtuvėje jau vyksta kai kurių patiekalų testavimas.. skiriu dėmesį maisto natūralumui, gamybos procesams, skoniui, sezoniškumui ir, žinoma, pateikimui. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje šie patiekalai bus gaminami ir mano nuosavo restorano virtuvėje.

 

Ačiū Mindaugui už skirtą laiką, lauksime žinių, kada jau reikia krautis lagaminą ir vykti į naujo restorano atidarymą. 👋

 

Share on Facebook
Please reload