Trobelė

January 10, 2018

Ar mėgstate vadovautis rekomendacijomis maisto vietoms? Jų klausiate savo draugų ar skaitote įvairius tinklaraščius, taip pat ir „Pietų pertrauka“? Aš neslėpsiu, kad darau abu dalykus, tiek klausinėju draugų, pažįstamų, tiek paskaitau, kur ką įdomaus yra atradę kolegos. Ir čia labai natūralus procesas, nes nors ir domiesi maisto vietų kaita, bet visko susekti tiesiog fiziškai nebespėju ir labai džiaugiuosi, jog kartais labai ilgai googlinti, kur čia papietavus kuriame nors Vilniaus ar kito miesto rajone, nereikia, nes jau iš anksto žinau, kad ten yra dar neaplankyta vieta.

 

Aplankyti šioje apžvalgoje aprašomą vietą sulaukiau rekomendacijos iš netoliese dirbančios draugės, kuri kartu su kolegomis ne retai būtent čia ir pietauja – kavinė „Trobelė“ (S. Žukausko g.). Nesumaišykite su kita senąja trobele, ši trobelė yra įsikūrusi Šiaurės miestelyje ir čia veikia jau daugiau nei 10 metų! Nors pro šią vietą N kartų esu praėjusi ar pravažiavusi, džiaugiuosi bent dabar atradusi tokią gerą vietą. Įdomu, kuo ji gera?

 

Ar skanu? O, mama, skanu kaip pas tave! Na, tikrai čia pateikiamas ne pats fotogeniškiausias, bet užtat šviežias, skanus maistas, kurio porcijų net labiausiai išalkusiam tikrai pakaks, o mažiau išalkusiems – galimybė užsisakyti pusę porcijos.

Aš kartu su vyru pietums pasirinkome: pusę porcijos trintos moliūgų sriubos, pilną porciją šiupininės, vištienos krūtinėlę bei kiaulienos nugarinę su labai gausiu salotų garnyru bei ryžiais, grikiais ar bulvėmis pasirinktinai. Taip pat atsigerti nusprendėme išbandyti jų naminę girą ir šviežiai spaustas morkų sultis. Už viską viską sumokėjome 8,6 EUR ir likome puikiai pavalgę iki pat vakaro.

 

Sriubas mums pateikė tinkamo karštumo, tad iškart pradėjome valgyti. Savąją moliūgų sriubą aš dar truputį pagardinau druska, o vyrui šiupininė buvo pats tas, jokių prieskonių daugiau nesinorėjo. Pateikimas paprastas, bet tvarkingas, skonis taip pat tiesiog paprastai geras.

 

Sulaukus antrųjų patiekalų, nustebino garnyro gausa, nes sulaukėme trijų rūšių salotų bei pasirinktų grikių (nuotraukoje jie pasislėpę po vištiena), kurie buvo ką tik išvirti. Tiek ant vištienos, tiek ant kiaulienos buvo užpilta padažo, bet džiaugiuosi, jog pakankamai saikingai ir mėsa ar garnyras jame neplaukė. Pati mėsa taip pat buvo ką tik iškepta ir minkšta, tad su garnyru labai gardžiai susivalgė.

 

Ar greita? Atvykus prieš 13 val., pamatėme eilėje laukiančius lankytojus ir kelias tuščias kėdes prie baro. Kadangi nenorėjome laukti, atsiklausę kitų lankytojų, prisėdome ant aukštų baro kėdžių, kur galėjome stebėti dviejų tądien (ir visuomet) dirbusių moterų greitą darbą. Buvo įdomu ir maisto laukimas visiškai neprailgo, nors iš tiesų ir laukti patiekalų reikėjo ne daugiau kaip 7 minutes.

Mūsų smagi pietų pertrauka truko apie 30 minučių, bet mačiau ir dar greičiau papietavusių lankytojų.

 

Kas įdomu? Be mano išvardintų šios vietos privalumų, dar vieną ir tikriausiai pačią geriausią įdomybę pakomentuosiu plačiau – aptarnavimas! Taip, nesuklydote, tos dvi tądien ir visuomet dirbančios moterys turi kažką tokio, ko jau seniai maitinimo vietose nebuvau atradusi. Turi ir moka užmegzti šiltą ryšį su klientais tiesiog natūraliu bendravimu, klausimu ar smagiu pasisakymu. Mums užsisakius šviežiai spaustų sulčių, moteris akimirksniu grįžo su stikline ir pakomentavo: „Ką tik išspausdėme, ar girdėjote? Mūsų aparatas gerai veikia“. Net neabejoju, jog jos puikiai prisimena ir dažniau apsilankančių žmonių pomėgius.

 

Pats interjeras labai išsiskiriančių įdomybių neturi, nebent šiaudinį stogą virš baro ar netikrų svogūnų kasas, bet juk vis dėlto į trobelę atvykote.

 

Kainų unikalumo plačiau nekomentuosiu, bet taip – tai irgi yra atradimas, kur skaniai ir nebrangiai galima papietauti.

 

Trumpa išvada, kad tiesiog užsukite ir įsitikinkite viskuo, ką aprašiau viršuje, patys.

 

Atsiskaityti galima tiek kortele, tiek grynais.

 

 

 

 

 

Share on Facebook
Please reload