Kaukazietiška virtuvė

September 14, 2018

Jeigu antraštė tave sudomino, sveikinu – neabejoju, kad sužinosi apie dar vieną maitinimo vietą Vilniuje ar dar tiksliau - Vilniaus pakraštyje. „Pietų pertrauka“ tinklaraščio pagrindinė idėja ir yra dalintis su tavimi išbandytomis pietų vietomis, siekiant paskatinti tave ir tavo kolegą pakeisti jau nusibodusią valgyklą, kavinę ar restoraną, kuriame reguliariai pietauji. Jeigu tau nepavyks kaip man kasdien pietauti skirtingoje vietoje, tai nusistatyk tau minimalią taisyklę ir bent kartą per savaitę pakeisk savo pietų vietą. Geras emocijas aš garantuoju, o dabar pats laikas grįžti prie šiandien aprašomos vietos ir jos pietų.

 

 Darbo reikalai lėmė, kad kartu su kolege atsidūrėme Nemenčinės plente ir man atmintis pakuždėjo, jog šiame plente yra įsikūrusi „Kaukazietiška virtuvė“, kurios egzistavimą išduoda pakankamai didelis „Coca cola“ ženklas pakelėje. Įdomi reklama, bet kas paneigs, kad ji bloga, jeigu ir ne apie šį prekės ženklą čia viskas sukasi?

 

Pietauti atvykome apie 13 valandą dar gana maloniai šiltą rugsėjo dieną, tad pietauti pasirinkome gryname ore su vaizdu į Nerį (daugiau prie įdomybių). Kadangi staliukų tiek viduje, tiek lauke po stogu, skėčiais ar pavėsinėje yra daugybė, tai jautėmės gana konfidencialiai, nematydamos kitų svečių. Čia vieta, kur tikrai galėsite ramiai ir be pašalinių akių papietauti ar atsigerti kavos, aptariant kokį rimtą reikalą.

 

Tęsiant apie pietus, tai mano liūdesiui, tądien „Kaukazietiška virtuvė“ nepasiūlė specialaus dienos pietų meniu. Gal virėja buvo ne tos nuotaikos, ar tiesiog kitos priežastys lėmė, jog savo pietus kartu su kolege rinkomės iš bendrojo plataus meniu. Norėdamos geriau pažinti kaukazietišką virtuvę, užsisakėme tradicinės gruzinų sriubos – charčio bei lavašo prie jos. Toks derinys kainavo pakankamai daug – 6,2 EUR, atitinkamai sriuba 5 EUR bei 1,2 EUR lavašas. Dėl laiko stokos daugiau patiekalų neužsisakėme, o iš tiesų po sriubos ir nebūtų reikėję – jautėmės labai sočios.

 

Ar skanu? Sriuba mums buvo pristatyta vos nebėganti per lėkštės kraštus. Įpilti jos tikrai nepagailėjo, o ir padavėja nešė atsargiai, kad tik neprapiltų. Sriuba buvo ne per karšta valgyti, bet pakankamai aštri, tad natūraliai darėsi karšta. Valgėsi tikrai skaniai, o ir mėsos sriuboje buvo nepagailėta. Kaip ir minėjau, po šio patiekalo jautėmės pilnai pavalgiusios.

Tiesa, lavašas sukėlė liūdesį, jis tiesiog paprastas pirktinis ir niekuo neypatingas, bent galėtų būti pašildytas.

 

Ar greita? Prieš užsisakydamos sriubos, mes paklausėme dėl patiekalų pristatymo laiko, tad vienas iš greičiausių pasirinkimų ir buvo sriuba. Mūsų pietūs truko vos pusvalandį, nors pabūti gamtoje norėjosi ir ilgiau.

 

Kas įdomu? Kaip ir minėjau, apie šią vietą byla ryškus gaiviojo gėrimo ženklas, o pasukus ir privažiavus medinį kavinės namelį, aplink jį pamatysite ir daugybę tiesiog miške „pamėtytų“ medinių stalų. Erdvė tikrai didelė, tik nežinau, ar kada ji būna pilnai užimta.

 

Pati gražiausia šios vietos įdomybė – vaizdas į Nerį, kuris atpalaiduoja ir leidžia pasimėgauti gamta, net neišvažiuojant iš sostinės. Turint daugiau fantazijos ir finansų, žinoma, šį vaizdą būtų galima dar daugiau išnaudoti, prigalvojant papildomų atrakcijų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Čia mano nuoširdi rekomendacija, nes potencialo maitinimo vietai su tokiu vaizdu tikrai yra.

 

Kavinės viduje tamsoka ir nieko tokio, kas labai įsimintų, tad stebuklingų epitetų ar aprašymų čia neprikursiu.


Trumpa išvada, kad geriau pietums nepaklyskite Nemenčinės miškuose, o rinkitės artimesnes ir geresnes alternatyvas, kurių bent kelios toje Vilniaus dalyje tikrai yra. Nors jeigu pasidarys labai smalsu viskuo, ką rašau viršuje, įsitikinti patiems – tai jūsų laisvė rinktis.

 

„Kaukazietiška virtuvė“ yra Nemenčinės plente, Visaginas - Vilnius 147 km.

Interneto puslapis http://www.kaukazietiskavirtuve.com

 

 

 

 

 

 

Share on Facebook
Please reload