Velga

October 24, 2018

Pakankamai dažnai sulaukiu klausimo, kaip aš pasirenku vietas savo pietų pertraukoms. Atsakydama, prisimenu vis daugiau būdų, nes būna taip, kad maitinimo vietos reklama patraukia mano akį, tiesiog pro ją einant ar važiuojant, būna sulaukiu rekomendacijų ar tiesiog seku tendencijas ir apsilankau naujai atsidariusiose ar itin populiariose vietose. Taip pat man labai patinka atrasti ir aplankyti seniai egzistuojančias bei kokią nors legendą ar tiesiog istoriją pasakojančias vietas. Ir tai nebūtinai turi būti restoranas, kuriame pietavo koks nors svarbus žmogus, tai gali būti tiesiog nedidelio viešbučio restoranėlis – kavinė, kur užsukti yra kviečiamas kiekvienas. Šįkart aš lankausi viešbutyje „Velga“, kurio kavinę pasirinkau savo pietų pertraukai.

 

 Dienos pietų meniu šioje kavinėje yra užrašytas ant kreidinės lentos. Kada čia pietavau, galėjau pasirinkti iš dviejų sriubų: lęšių ir makaronų su vištiena (abi kainavo po 1 EUR), o iš antrųjų patiekalų: cepelinus (3,2 EUR), kiaulienos šašlyko troškinį (3 EUR), troškintos jautienos maltinį (2,7 EUR) ir makaronus su rūkytomis lašišomis (2,5 EUR). Prie antrųjų patiekalų buvo galima rinktis ryžių, grikių ar bulvių garnyrą bei, žinoma, salotų.

Mano pietų pasirinkimas buvo makaronų su vištiena sriuba bei troškintos jautienos maltinis tik su salotų garnyru, už kuriuos sumokėjau 3,7 EUR. Kainos nesikandžioja, nors reiktų nepamiršti, kad pietavome miegamajame rajone, į kurį gastro lyderiai dar kojos neįžengė ir tikiu, kad greitai neįžengs (prieš tai čia reikėtų užklysti kitokio plauko investuotojams).

 

Ar skanu? Makaronų su vištiena sriuba buvo kupina šių ingredientų, o ją dar papildžius druska bei pipirais ir pakankamai skani. Porcija didelė, įpilta karšta, pirktinė balta duona tvarkingai lėkštelėje šalia. Maltiniui didelių panegirikų nepateiksiu, bet džiugu, kad jis nebuvo guminis, mėsa skaniai patroškinta ir čia jau druskos ar pipirų užčiuopti skoniui nereikėjo. Salotų garnyras šviežias, traškus.

 

Tikėjausi kažko stebuklingiau? Tikrai ne, žinojau, kur atvažiuoju.

 

Ar greita? Pietavusių apie 13 val. daug nebuvo, tad užsisakyti maisto prie baro eilės nebuvo. Lankytojų aptarnavimu rūpinosi dvi draugiškos moterys, kurių tempo tikrai negalima kritikuoti, tiek maisto pristatymas, tiek nešvarių indų nurinkimas vyko operatyviai. Neabejoju, kad visa tai iš ilgos darbo patirties, kuri neatėmė jų noro šypsotis savo klientams. Šioje vietoje papietavome per pusvalandį.

 

Kas įdomu? Pradėsiu nuo dabarties, nors jau dabar labai noriu cituoti savo draugo gido pasakojimą. Bet dar palaukime.

 

Kaip ir minėjau, kavinė yra įsikūrusi viešbutyje, tad pirmoji įdomybė prasideda nuo jūsų pageidavimo už maistą sumokėti banko kortele. Jums užsisakius maistą kavinėje prie baro, aptarnaujanti moteris pasakys pietų kainą, kurią jums patiems reikės pasakyti, nuėjus sumokėti į viešbučio registratūrą. Viskas čia šalia, nereikės toli eiti, bet principas, norint mokėti kortele, vis tiek yra įdomesnis. Tiesa, susimokėjus, kvitą reikia vėl parodyti jau kavinės darbuotojai ir jūs pagaliau galėsite ramiai prisėsti laukti savo pietų.

 

Kavinės interjeras, maisto pateikimas, įrankiai čia yra blankūs, net ir norėdama nerandu kokių nors gražesnių sinonimų, bet tikriausiai čia jų net nereikia – bent jau viskas švaru. Vis dėlto man labai patiko dideli vitrininiai langai, per kuriuos matai, koks aktyvus yra Giraitės (o taip, seni vilniečiai, taip vadina Gerosios Vilties gatvės žiedą) žiedas. Šiltuoju sezonu šį aktyvumą gali stebėti ir iš gana erdvios lauko terasos.

 

O dabar grįžkim prie šio pastato praeities, apie kurią man papasakojo gidas Albertas iš „Gatvės gyvos“. Pavadinimas „Velga“ mini anksčiau veikusios gamyklos veiklą ir primena jos legendinius dulkių siurblius – „Saturnas“, „Audra“, „Audra – pufas“, „Venta“, kurių vaizdų internete dar galima rasti. Parodyti savo vaikams šiuos kadaise naudotus siurblius galite ir Energijos ir technikos muziejuje Vilniuje.

Tiesa, pavadinimas „Velga“ atsirado tik 1992 metais, prieš tai pavadinimas buvo kiek ilgesnis ir paprastesnis - Vilniaus elektrinio suvirinimo įrengimų gamykla. Devintajame dešimtmetyje šioje gamykloje dirbo daugiau nei 3 tūkstančiai žmonių, gamyklai priklausė krovinių bazė Savanorių pr. 182A, poilsio namai keliuose Lietuvos miestuose ir gana agresyviai atrodantis1987 m. statybos daugiaaukštis bendrabutis prie Vilkpėdės žiedo su kavine, viešbučiu ir mokymo baze (Geležinio Vilko g. 3). Bendrabutyje dabar įrengti paprasti gyvenamieji butai, tačiau kaip jau supratote restoranas ir viešbutis „Velga“ vis dar veikia. Pati gamykla „Velga“ 2000–2002 buvo uždaryta ir likviduota.  

 

Trumpa išvada, kad šioje vietoje nieko michelininio ar instagraminio nerasite, bet dėl to iš savo naujų vietų radaro ištrinti šios vietos neskubėkite. Juk įdomu atrasti ką nors naujo ypatingai tokioje vietoje, kurią, net to nežinodami, pravažiuojate labai dažnai. Viskas čia labai paprasta, bet pro didelius vitrininius langus matyti aktyvų automobilių eismą man buvo visai žavu.

 

Kavinė „Velga“ viešbutyje dirba darbo dienomis 8:00 – 18:00 val., savaitgaliais iki 22:00 val. Adresas Geležinio Vilko g. 3, Vilnius

Interneto puslapis: http://www.hotelvelga.lt/index.php/lt/restoranas

 

 

 

Share on Facebook
Please reload