Kavinė be pavadinimo

October 2, 2019

Aprašydama kiekvieną iš savo pietų pertraukos vietų (o tokių įrašų „Pietų pertrauka“ yra jau apie 300), aš visuomet stengiuosi įžvelgti kuo daugiau pozityvo. Tiesiog esu toks žmogus, nebijantis pasakyti kritikos, bet labiau norintis pagirti, tad ši apžvalga bus puikus to įrodymas. Jūs perskaitysite tiek pagyrimų, tiek rūgščios kritikos, kuriai po mano trumpo anonso į šiandieninę apžvalgą paantrino ir „Pietų pertrauka“ skaitytojai. Leiskite jums pristatyti kavinę, kuri pati savęs nepristato. Kavinę, kuri neturi pavadinimo, kurią rasti reikia nuorodų, bet atradus, įdomybės pasipila lyg iš gausybės rago. Pristatau – tiesiog kavinę, veikiančią Geležinio Vilko g. 2, Vilnius adresu ir iškabose mus kviečiančią 10:00 – 15:30 val. dienos pietų.

 

Esu ne kartą sulaukusi klausimo, kaip atrandu aprašomas vietas, tad nuspėdama, kad jums bus įdomu ir dėl šios vietos atradimo, atsakau – šalia yra įsikūrusi spaustuvė, su kuria dirbu, tad atvažiavus atsiimti gaminių, akys nori nenori pamato ryškią mėlyną kavinės be pavadinimo iškabą. Nežinau, kaip kitaip šią kavinę galėjo atrasti čia netoliese nedirbantys, bet po šios apžvalgos apie ją žinos jau dešimtys tūkstančių vilniečių ir ne tik.

 

Dienos pietų meniu kasdien yra skirtingas ir užrašomas ant didelės kreidinės lentos. Kada pietavau, pasirinkimai buvo: batvinių (pirmą kartą girdėjau tokį žodį, kuris mūsų bendrine kalba reiškia virtą iš burokų rūgšties sriubą) bei pievagrybių sriubos, kainavusios po 1 EUR. Antrųjų patiekalų pasirinkimas platesnis: nuo cepelinų su mėsa ar varške (3,4 EUR), vištienos ar kalakutienos patiekalų (3,8 – 4 EUR) iki jūros lydekos (3,8 EUR), lietinių (2,8 EUR) ir aštraus jautienos troškinio (3,9 EUR). Visa tai puikuojasi jums matomuose induose ir jau yra iš anksto pagaminta, o turintys daugiau laiko galėjo užsisakyti ir kitus patiekalus kaip lietinių su kitokiais įdarais (2,8 – 3 EUR), bulvių virtinukus su grietine (2,8 EUR) bei gruzdintus koldūnus su grietine (3,5 EUR). Pietų debiutui aš pasirinkau kalakutienos kepsnį su „Bufalo“ mocarela, kuris kainavo 4 EUR.

 

Ar skanu? Nereikia jums priminti, kad skonis yra subjektyvus reikalas, bet taikydama savo auksinę taisyklę – kasdien pietauti skirtingoje vietoje, aš jau aplankiau daugiau nei 600 skirtingų maitinimo vietų ir kažką objektyvaus apie maistą bei visus kavinių ar restoranų niuansus pasakyti galiu. Čia iškart nuraminu šios kavinės savininkus, gerbėjus ir nuolatinius klientus, kuriems kiti mano sakiniai gali užgauti širdis ar tiesiog papiktinti.

 

Man nebuvo skanu, nes sulaukiau paniruoto kepsnio, kuriame suprasti, ar tu, žmogau, čia tikrai valgai kalakutieną buvo sunku. O kad pati paniruotė sudarė beveik visą kepsnį matosi ir nuotraukoje. Ant viršaus išlydytas sūris irgi vargiai priminė mocarelą, tad geriau tokį patiekalą pavadinti tiesiog „kepsnys su sūriu“, neminint nei mėsos nei sūrio rūšies.

Garnyrui aš pati pasirinkau tik salotas, kurių gamybos savikaina tikriausiai yra viena pigiausių, bet sugebėti jas pagaminti neskaniai dar reikia mokėti. Elementarių prieskonių žiupsnelis situaciją šiek tiek pagerino, bet mano lėkštėje daugiau nei pusė viso patiekalo taip ir liko.

Gal deguto jau daugiau nepilsiu, bet nepasakyti, kad mėsa buvo pravėsusi, negaliu. Nors bent jau maistas atsidūrė švarioje baltoje lėkštėje.

 

Ar greita? Savo pietų atvykau po 13 valandos, tuo metu galėjau pasirinkti iš visų meniu buvusių patiekalų bei prisėsti prie pasirinkto staliuko, nes kitų pietaujančių daug nebuvo. Maisto užsakymas, apmokėjimas ir patiekalo atsiėmimas vyksta toje pačioje vietoje, tad toks operatyvus valgyklos principas pasiteisina. Mano pietūs šioje kavinėje truko vos 20 minučių.

 

Kas įdomu? Grįžtu prie pirmųjų sakinių, kada sakiau, jog ši apžvalga bus puikus panegirikos ir kritikos mikso pavyzdys. Jeigu maistas mane nuvylė, tai keli dalykai kaip aplinka ir aptarnavimas nuotaikos visiškai nesugadino.

 

Nebuvus anksčiau ir norint ateiti į šią vietą, reikia sekti ryškias nuorodas. Jos tave atves į visiškai netipinį šiai gamyklinei Vilniaus vietai kiemelį, kuriame daug žalumos ir tikrų tikriausias baseinėlis. Aplinka yra tikrai labai jauki ir truputį gaila, kad bent jau šį sezoną kavinė lauko terasos neturėjo (paklausiau to aptarnavusios merginos). Viduje pamatysite įvairių dekoro smulkmenų ir net kampelį vaikams. Nežinau, ar jų čia daug apsilanko, bet būti pasiruošus priimti mažuosius lankytojus nėra blogai.

 

Dar vienas geras žodis turėtų būti skirtas aptarnavimui ar tiesiog čia dirbančioms moterims. Bendravau su dviem dirbusiomis prie kasos ir maisto salėje, tad labai norėčiau, kad tokį nuoširdumą jos perkeltų ir į virtuvę. Tada ne tik bendravimas su žmonėmis, bet ir maisto paruošimas bus iš tikros nesuvaidintos meilės. Juk ko daugiau tokiai vietai ir reikia?

 

Trumpa išvada, nors kritikos strėlių ši vieta neišvengė, bet noriu tikėti, kad komentarai, lemsiantys pozityvius pokyčius, bus priimti. Gal visi kartu aplankykime šią vietą po bandomojo kelių mėnesių laikotarpio? Žinoma, jeigu jums ir taip yra viskas gerai šioje kavinėje arba iš principo nesutinkate su autoriais, rašančiais apie maistą (įskaitant mane), tai eikite čia jau rytoj ir viską išbandykite patys.

 

Kavinė veikia adresu Geležinio Vilko g. 2, Vilnius. Darbo laikas šiokiadieniais 10:00 – 15:00 val., nors iškabos ir skelbia 30 min. ilgesnį darbo laiką.

 

 

 

 

 

Share on Facebook
Please reload